- klaipyti
- klaipýti, klaĩpo, klaĩpė iter. kleipti.
1. kraipyti, kreipti, kreivinti: Neklaipýk kurpių į šalį! J. Per gruodą labai negera eiti: kojas visaip klaĩpo Užp. Nesvietiškai tas vaikas čebatus klaĩpo Paį. Nežinau, ar galėsiu vaikščiot – kojas klaipo Sdk. Ėjo meška per karklyną, kojas klaipydama Pn. Tavo dirbtos šliurės labai kojas klaĩpo Skr. | refl.: Man kojos kad klaipos, tai net paeit negal Ps. Ko klaipaĩs kai varna atsistojus? Skr.
2. vartyti, sukioti: Stovinčių žirnių neklaipýk ir nedaryk brydžių J. Vėjas klaĩpė rugius, kol suklaĩpė, t. y. ir šiaip, ir taip iškraipė, išdraikė, suvartė J. | refl.: Pamidorus dviem ūgiais leidžiau, nepriraišiojau, tai ėmė klaipytis Antš.
3. refl. išsikreivoti, netvarkingai išsimėtyti: Tame kieme klaipýte susiklaĩpiusios sodybos J.
4. daryti (pjūklui) taką: Moki pjūklą klaipýt? Skr.
◊ kiškàs (kójas) klaipýti šokti: Ir tas briedis ilgarietis savo kiškas klaipė KlvD158.\ klaipyti; išklaipyti; priklaipyti; suklaipyti
Dictionary of the Lithuanian Language.